MATRIX UAB - REDHAT - korporatyvinės klasės OS, atviras kodas, nemokama

REDHAT - naujos kartos atviro kodo korporatyvinės klasės operacinė sistema

- Ubuntu Linux - nemokama operacinė sistema, tinka namams ir verslui, valstybinėms organizacijoms

UAB Matrix 2008-09-09 dalyvavo RedHat seminare, kurį vedė tiesioginiai Redhat atstovai, Greg Bogochwalski, sales director (prekybos direktorius rytų Europai), Andrej Meganov, konsultavimo skyriaus vadovas, super gerai žinantis Redhatą, virtualizaciją, JBOSS specialistas Veslav Pilarčyk, kurie labai smulkiai išdėstė Redhat Enterprise OS privalumus. Dėl visų Redhat diegimo klausimų Matrix specialistai gali tiesiogiai kreiptis į šiuos specialistus, ir atitinkamai padėti savo klientams. Iš esmės visą firmą galima paleisti ant Linux (redhat) platformos, naudojant Redhat kaip serverį ir darbo vietoms, OpenExchange kaip Microsoft Exchange nemokamą pakaitalą, o aplikacijas kurti and JBoss serverio, kuris veikia po Redhat linux, duomenų bazėms naudoti MySQL, PostgreSQL arba mokamas Oracle, Sybase ir pan. Darbo vietoje naudojama Thunderbird arba Evolution kaip epašto/grupinio darbo/kalendoriaus klientas, OpenOffice kaip ofiso paketas (Word, Excel analogas), ir daug kitų yra nemokamų programų. Sunkiausia pereiti prie Linux jei naudojate Navision (Microsoft Axapta), nes ant Linux serverio ji nedirba, ir Linux kliento jai nėra. Visos kitos buhalterinės programos daugiau ar mažiau perrašomos ant linux, ypač kurios naudoja Sybase kaip duomenų bazę.

Apie REDHAT firmą
JAV bet kurios firmos finansiniai metai prasideda nuo jos įkūrimo datos (nuo firmos registravimo mėnesio). RedHat yra registruotas vasario mėn., todėl visos pajamos/išlaidos skaičiuojamos būtent šį mėn. Įkurta firma 1993m., Raleigh, NC valstijoje, virš 2000 darbuotojų, 58 ofisai 26 šalyse, investicijos 1.3bln (milijardų), FY08 pajamos 523$ mln. Rytų Europoje RedHat biznį daro tik per partnerius, Čekijoje Brno jie turi savo RedHat skyrių, kuriame dirba apie 200 programuotojų/inžinierių, jie daro RedHat kodą. Beje, jis minėjo kad čia pastoviai trūksta gerų programuotojų, darbas nėra lengvas, tačiau įdomus.

Kodėl žmonės perka OpenSource (atviro kodo) programas?
Mažesnė kaina už MS produktus, daug kas nemėgsta Microsoft, dėl jos dalinai neteisėtų veiksmų (monopolis, etikos nepaisymas, neteisėti tikrinimai firmų dėl programinės įrangos legalumo, kai uždirba tik teisininkai, o ne teisėti autoriai, ir tt.). Tai skatina firmas iš viso atsisakyti Microsoft programų, nes vartotojai mano kad jie permoka, be to labai sudėtingas licenzijavimo procesas, jį Microsoft dažnai kaitalioja kaip nori, kuris dažnai labai prasilenkia su įvairiose šalyse galiojančia įsatymine baze dėl autorių teisių, tačiau teisininkai, teisėjai užmerkia akis, arba ne iki galo įsigilina į įstatyminę bazę, ir tingi apginti savo šalies piliečius, neskiria pakankamai laiko įsigilinti į galiojantį autorinių ir gretutinių teisių įstatymą. Pvz. Vokietijoje buvo didelis teismo procesas, kai Microsoft neleido vienai firmai perparduoti naudotas Microsoft programas, nors ir legaliai įsigytas. Ši firma supirkdavo iš kitų firmų nereikalingas, tačiau jų legaliai įsigytas programas. Microsoft sakė kad pagal jos licenzijavimo tvarką negalima perparduoti iš jos pirktų programų arba reikia gauti Microsoft leidimą, tačiau pagal galiojančius Vokietijos įstatymus, teismas nusprendė, kad legaliai įsigytą bet kurią prekę, tame tarpe ir autorinį kūrinį, galima perparduoti tretiems asmenims. Microsoft šią bylą pralaimėjo. Taigi monopolis niekada nėra niekam naudingas, o ypač vartotojams. Kodėl jis neišskaidomas į smulkesnes firmas, kas turėtų būti padaryta pagal daugelio šalių įstatyminę bazę, jau kitas klausimas.

Pvz. Anglijoje (UK), Vokietijoje (Germany) sakė Redhat atstovas, Microsoft turi spec. departamentą, kurio tikslas "kill linux" - nužudyk Linuxą, turi specialius žmones kurie vaikšto į RedHat seminarus ir klauso kas yra šnekama, rašo ataskaitas. Kodėl Microsoft taip rūpinasi Linuxu? Tendencija yra tokia, kad vartotojai yra labai patenkinti Redhatu, ir nori atsikratyti Microsoft, taip pat bėga nuo brangių Unix prie Linux (pvz. Solaris, Aix -> Linux), portina (perneša) Oracle, SAP nuo Unix ant Linux platformų, ir tai padaryti labai lengva. Taip pat RiSC, Sparc spu migruoja į Intel/AMD platformas, kurios yra pigesnės. Atviras kodas stabiliai lipa į viršų pagal pardavimus, populiariausios aplikacijos yra DB MySQL, PostgreSQL, lėčiau eina į viršų CRM, ERP pritaikymai, dėl savo didesnės inercijos. Viešasis sektorius jau naudoja apie 17% linux sistemas. Atviro kodo projektų skaičius pastoviai didėja, ir pagal http://www.sourceforge.net duomenis pasiekė nuo 16249 2001 metais iki 150681 2007 metais. Vokiečiai, Austrai, Olandai kurie tikrai moka skaičiuoti pinigus, atsisako Microsoft ir jų vyriausybės pilnai pereina prie Linux platformų (nuo closed code prie open code). Šiaip tai būtent viešasis sektorius turėtų rodyti pavyzdį, kaip taupyti mokesčių mokėtojų pinigus, ir stengtis mažinti biudžeto išlaidas, tačiau tas kažkodėl nenutinka, ir beveik visi konkursai Lietuvoje išeina su iš anksto paruošta (suspecifikuota) specialiai uždaro kodo programoms medžiaga, kuri yra žymiai brangesnė. O privatus sektorius paskui priverstas taikytis, ir dalinai irgi naudoti uždaro kodo programas.

Firma RedHat yra didžiausias Linux kontributorius, t.y. prisidėjęs prie Linux programavimo. Jo dalis sudaro 12,8% pilnai atviro kodo eilučių, IBM turi 7,4% dalį, Novell (Suse) 5,9%, Linux foundation 5,2% , Intel 3,6% , Oracle 2,5%. Tačiau tik RedHat pilnai palaiko open source programas, pvz. Novell nors ir palaiko su Suse, tačiau vėliau ant šios platformos siūlo uždaro kodo ZenWorks, IBM siūlo ant linux naudoti Lotus Notes. Svetainėje http://lwn.net/ rasit daug naudingos informacijos apie visas Linux versijas.
Pvz. Linux 2.6.20 kontribucijos (įnašai): 14% kernelio (branduolio) linijų yra pakeitęs redhatas, 14% IBM'as, 8% Astaro, 4% Linux foundation (fondas), 4% Qumranet, 4% Novell (šaltinis http://lwn.net). Redhat kernelio vystyme stiptiai pirmauja prieš Novell ir Oracle firmas. Taip pat Redhat dalyvauja daugelyje atviro kodo projektų ir čia irgi pirmauja.
Redhat dabar yra nusipirkęs firmą www.Jboss.com, ir 2008/02 mėn. jo nusiurbimai pasiekė 20 mln. vientų. Jboss serveris yra taip vadinamas application middleware serveris, kurip pagalba galima kurti įvairias programas. IBM turi analogą, WebSphere, weblogic, kuris yra pagrindinis Jboss konkurentas. Jei imti bendrai paėmus, tai yra Java klasių ir bibliotekų realizacijos, padedančios patogiai rašyti aplikacijas.

RedHat verslo modelis
Programos daromos sekančiu būdu: pradžiai idėjos generuojamos, bandomos grynai ant atviro kodo projektų, paskui perkeliamos į Fedora.org, jboss.org nemokamą platformą, išbandomos, patikrinamas stabilumas ir tt., ir tik tada perkeliami pavykę atviro kodo projektai į RedHat.com ir jboss.com komercines platformas, kurios jau turi oficialų palaikymą. Pradžiai viskas bandoma ant nemokamos Fedora OS, ir tik stabili dalis išimama ir perdedama į Redhat platformą. Tai svarbu didelėms firmoms, kur stovi pvz. keli tūkstančiai kompiuterių, keli šimtai serverių - jiems aktualu kad visokių update būtų kuo mažiau, nes jie paprastai sutrikdo visą darbą. Kai kurie adminai iš viso yra uždraudę pvz. Microsoft updates, nes po jų prašoma paprastai perkrauti pc, serverius, ir praktiškai visa diena prarandama darbo. Teisingai parinkus ugniasienes, pvz. Phion, Fortigate ir tt., naujimų galima iš viso išvengti. Tik bėda ta, kad kartais Microsoft OS naujinasi metgi juos uždraudus, čia ir yra uždaro kodo trūkumas. Redhat modelis viso šito praktiškai išvengia, todėl geriau tinka stambiosm korporacijoms.
Pagal Redhat verslo modelį naujų produktų vystymas eina žymiai greičiau negu uždaro kodo sistemose. Pvz. Microsoft vystė Windows Vista 5 metus, sunaudojo 6usd milijardus, tam buvo skirta 8000 žmonių, ir vis tiek ji vėlavo 2metus į rinką, o pirma saugumo spraga buvo rasta praėjus vos kelioms dienoms po išleidimo. Redhato požiūris į programų vystymą yra kitoks. Čekijoje vienas mobilių telefonų telekominis operatorius naudoja apie 250 RedHat serverių, ir perėjo pilnai nuo Solaris prie RedHat, gavo source kodą, ir gali kaip nori modifikuoti kernelius. Beje tai ir buvo viena iš pagrindinių perėjimo priežasčių. Tačiau RedHat perspėja, kad kodą modifikuoti galima, tačiau tokiu atveju sunkiau suteikti techninę pagalbą, nes RedHat inžnieriai nežino kas buvo daryta.
Tarp nemokamų sistemų, RedHat yra viena labiausiai tinkančių korporatyviniams sprendimams, nes pvz. Peoplesoft platforma yra sertifikuota tik ant RedHat. RedHat turi ir kitų gamintojų sertifikacijas: Oracle, IBM, veritas, BEA, EMC, Borland, REUTERS, Sybase, SAP ir tt. Šiuo metu tai tikrai atitinka realius komercinius poreikius.

Atviri standartai keičia uždaro kodo sistemas, pvz. Bea Weblogic, IBM webSphere keičiama MetaMatrix, Jboss; EMC,WMWare, Veritas storage keičiama MPIO, RedHat Virtualization, LVM global file system. Šiuo metu praktiškai kiekvienai enterprise lygio aplikacijai yra nemokamas analogas, kurį siūlo RedHat. Glima ir patiems rašyti naujas programas, naudojant RedHat OS+ Jboss server. Perkant JBoss developer studio, kurios kaina 99usd, gaunate RedHat OS, taip pat ir išeitinius kodus. RedHat taiko tokią seką, vystydama savo programinę įrangą: community programos (nemokamos) -> developer -> enterprise.
Po išleidimo, visos programos kurios turi palaikymą, palaikomo 7 metus. Pvz. sarajeve matė vieną RedHat v2.1 serverį, kuris veikia jau 9 metus, po šiai dienai, ir pagal atsiliepimus jį visi pamiršę, nes jis niekada neluždavo.

RedHat verslo modelis yra ne parduoti programas, o imti mokestį už palaikymą, taip vadinama prenumerata (subscription). Ką jis duoda klientui? Suteikia 97% klaidų ištaisyti per vieną dieną, saugumas, oficialus RedHat palaikymas 7 metus. Prenumerata mokama kas metus. Jei vartotojas kažkuriuos metus nemoka už prenumertą, jis vis tiek legaliai gali naudoti programas, tik jam netaikomas komercinis palaikymas.
Pagal vartotjų pasitenkimo tyrimus, jau kelis metus RedHat yra pirmoje vietoje, toliau seka Citrix, Adobe, SAP, MS, Bizness Objects, Novell (Suse), oracle su Hyperion, CA, Cognos. 97% visų vartotojų vėl pirktų Redhat, jei reiktų iš naujo rinktis. Europoje Redhat turi irgi nemažai klientų, pvz. Randstad - didžiausias Europoje Redhat klientas, COIG lenkų firma kurioje dirba 90K žmonių (anglies kasyba), Skanska, ir tt.

Nauji RedHat produktai
Tai RedHat Enterprise IPA, ir RedHat Enterprise MRG. Ką galvoja potencialus klientas? Jis žino kiek gali kainuoti produktas, turi nelabai didelį biudžetą, jam reikia inovacijų, didinti pajamas ir pelną, nori mažinti išlaidas. Korporatyvinis Linux diegimas eina keliais etapais, planavimas (planning), koncepcijos įrodymas (prood of concept), early deployment (ankstyvas diegimas), full deployment (pilnas diegimas).
Ką duoda atviras kodas korporacijoms?
pašalina prisirišimą prie vieno gamintojo; pagerina saugumą; sumažina išlaidas; duoda naujesnes technologijas; duoda galimybę greičiau pridėti naujus produktus; pašalina riziką susijusią su uždaro kodo neaiškumu ką jis daro, pvz. tas svarbu bankams ir pan.;

Redhat enterprise Linux 5 - serveris, palaiko iki 2 cpu (fizinių kišenių), nepalaiko klusterių;
Redhat enterprise Linux 5 Advanced platform - jau palaiko viską, turi įdiegtą virtualizaciją (nereikia pirkti WMWare, kuris yra nepigus), tik ji vadinama guests (švečiai), ir jų skaičius yra neribotas. Palaiko kekes (klasterius) iki 125 mazgų, kuris yra žymiai geresnis negu Novell suse sprendimas (Novell palaiko tik heartbeat clusters, kuris praktiškai tinka tik mažiems projektams), o Redhat klusteriai yra tikri. Taip pat Redhat enterprise Linux 5 palaiko virtualizuotą duomenų saugojimą (virtualized storage), kai tuo tarpu Novell Suse platformai šį sprendimą reikia pirkti atskirai iš Veritas. Redhat palaiko apie 200-300 mazgų, kiek buvo realiai bandyta, galima ir daugiau naudoti, bet nerekomenduojama. Kai reikia daug mazgų (nodes), patariama juos skaityti į grupes po ~200 vnt.
Redhat palaiko GFS - global file system. Ji garantuoja kad bet kuri aplikacija dirbs taip, kaip ir paprastoje failų sistemoje, palaiko iki 125 mazgų. Konkurentų sprendimai, OCFS siūlomi Novell ir Oracle, neturi daugelio GFS savybių, tokių kaip klusterio infrastruktūra, ribotas užraktų koordinavimas per quorum diską, nėra klusterio talpos (volume) valdytojo, nėra papildomų atributų, nėra pasidalintų rašomų mmapų, nėra kvotų, nėra klusterį žinančių flockų ir POSIX užrakinimų, nėra POSIX ACL'ų, nėra integruoto palaikymo su pritaikymų persijungimu (failover), kuris yra Redhat Cluster Suite.

Redhat enterprise Linux prenumeratos savybės
Ji tiekiama per fizinę sistemą mokant kas metus.
Privalumai: nėra užslėptų mokesčių (neribotas incidentų skaičius, nėra klientų prieigos licenzijų, nėra naujinimo mokesčių).
Prenumerata gali būti perkeliama tarp sistemų, gali būti naudojama leisti bet kurią versiją, taikoma bet kuriai palaikomai architektūrai (pvz. mainframe). Bendrai imant, jei programa naudojama kaip mission critical ( kritiška firmos tikslui, paskirčiai) ji turi būti mokama. Jei nėra kritiška tikslui - gali būti ir nemokama. Pvz. Oracle geriau leisti ant palaikomos platformos. Prenumerata gali būti 1 arba 2 metų.
Kuo geriau prenumerata už uždaro kodo modelį, kai vartotojas nusiperka programą, ir paskui ją naudoja nemokamai, o gamintojas tam tikrą laiką šalina klaidas, leidžia naujinimus? Paprastai uždaro kodo gamintojai elgiasi taip: jei pašalina klaidą, tai tik naujoje versijoje, kurią jau reikia pirkti, o senoje versijoje šalina tik neesmines klaidas, bet neprideda naujo funkcionalumo. Todėl uždaro kodo naudojimas realiai yra pastovus pinigų mokėjimas, už naujas versijas. Redhat prenumerata tai realiai yra palaikymo kontraktas tam tikram laiko tarpui, ir suskaičiavus išlaidas, jos yra mažesnės.

Galime palyginti problemas, su kuriomis susiduria Microsoft server 2000 ir Exchange server 2000, Office 2000, Windows 2000 pro vartotojai, norintys pereiti prie naujesnių Microsoft versijų. Jie buvo tikrai nemažai sumokėję už šią programinę korporatyvinę įrangą. Exchange 2007, Windoww XP, Server 2008 turi daug naujų savybių, kurios vilioja stambias firmas, tačiau kiek buvo skaičiuota, šitiems vartotojams praktiškai viską reikia pirkti iš naujo, upgrade kaip tokio nebėra, kaip anksčiau būdavo. Skaičiuojant pagal Microsoft prenumeratos modelį, sumokant per 3 metus, vistiek gaunasi kad reikia pilnai sumokėti už visas naujas licenzijas, tik mokėjimai eina kas metus. Taigi, korporatyviniams vartotojams reikėtų susimastyti, ką toliau reiktų daryti? Likti prie Microsoft produktų ir kas 3-5 metus pilnai už viską iš naujo mokėti, nes technologijos keičiasi, ar keisti esamus serverius, ir vėliau desktopus į Redhat ar kitą Linux platformą? Kodėl pvz. antivirusų gamintojai taiko pasiteisinusį naujinimo modelį, kai reikia primokėti tik ~30% kainos, jei reikia upgrade? O Microsoft jo nebetaiko, arba taiko labai ribotai? jie aiškina kad negalima pvz. padaryti upgrade iš Exchange 2000 iki 2007, fiziškai gal ir taip, tačiau migruoti tikrai galima. Tai gal geriau pasirinkti prenumeratą, metus pamokėti, paskui laukti, jei reiks naujų versijų ar palaikymo, po kelių metų vėl galima išpirkti prenumeratą, ir turėti naujausią ar bet kurią senesnę, ar naujausią versiją. Beje senesnes versijas Microsoft irgi nebeleidžia naudoti, kaip anksčiau (išskyrus buziness OS), taip pat žemesnės kategorijas versijų neduoda naudoti (pvz. jeituri Office 2007 Pro, negali naudoti Office 2007 basic, ir pan.), neduoda naudoti kitos lokalizacijos versiją, negu esi nusipirkęs, netgi perparduoti ką esi legaliai įsigijęs neleidžia. Klausimas, kodėl Microsoft taiko tiek daug apribojimų? Atsakymas manome visiems aiškus - apribojimai duoda pajamas. Atviro kodo sistemos, ir prenumeratos modelis visas šias problemas išsprendžia.

Redhat Enterprise IPA
Reikia pažymėti, kad Microsoft AD (active directory) yra nestandartinis LDAP serverio išpildymas, nes standartas visur yra LDAP ir Kerberos serveris autentifikacijai. LDAP naudojama informacijos apie vartotoją laikymui (user loginas, user direktorija, ir pan.). Vartotojo pasijungimas ir autentifikacija gali būti išpildyta kaip MS Active directory (kas nėra standartas), arba standartiškai kaip LDAP-serveris + Kerberos V + Samba (kas yra standartas).
Samba failų dalijimosi serveris (file sharing) turi tokį trūkumą, kaip kad neturi grupinių politikų (group policies), pakankamai sunku paleisti LDAP + Kerberos, ir dar prie jų Samba serverį. Todėl Redhat siūlo integruotą produktą, Redhat Enterprise IPA, kuris turi viską viename: Redhat directiry server, MIT kerberos V serverį, web sąsają, klientų palaikymą (gimtąjį linux/unix, ir windows, per kerberos klientą). Šis produktas diegiamas žymiai paprasčiau negu Samba serveris.

Redhat Enterprise MGR
Tai yra SOA - service oriented architecture, MRG - messaging realtime grid. Iš esmės tai žinučių/komunikavimo (messaging) platforma/infrastruktūra, su nuspėjamais (predictable) užlaikymo laikais.
Ji palaiko AMQP - advanced messaging queing protocol, palaiko kelių aplikacijų integravimą po 2, CRM, duomenų priėjimas prie DB, ir pan. Komponentus galima apjungti į debesį (cloud computing), valdymui naudoti XML (jei nėra kito API). Ji leidžia esamoje infrastruktūroje naudoti esamus produktus, tik juos tinkamai apjungti ir užtikrinti nuspėjamą ju komunikavimą. SOA yra Java specific. AMPQ - naudojama C, PERL kaip komunikacijos tarpininkas tarp jūsų programų. MRG užtikrina mažiau linkų, nes viskas eina per centrą, nebereikia kiekvienos aplikacijos tiesiogiai apjunginėti.
Kur yra svarbus realus laikas? (real time)
Tai yra labai svarbu akcijų biržose (stock exchange), nes čia būtinai reikia RTOS, nes kai investuotojas nori parduoti savo akcijas už savo kainą, turi būti vienodas užlaikymas visiems biržos dalyviams, kitaip vieni greičiau jas įsigytų, o kitiems neliktų. Realus laikas svarbus telekomams, nes reikia pristatyti balsą ir vaizdą su nuspėjamais laikais, svarbu medicinoje (renkant realią informaciją apie pacientus), bankuose (kai reikia atlikti finansines operacijas prie bet kokio userių skaičiaus, pervesti pinigus) ir pan. MRG naudoja modifikuotą Linux branduolį.
Kas yra grid (sietas)?
Jis naudojamas didelio našumo skaičiavimams (hi performance computing) (OS + messaging), užduočių valdymas/atkūrimas klusteryje. Plačiau http://www.redhat.com/mrg/grid.

JBOSS platforma
Bendrai imant, tai yra viena iš Java enterprise edtition implementacijų, plačiau www.jcp.org. Šiaip yra nemažai konkuruojančių JAVA išpildymų (JAVA implementation), ir tai yra gerai.
Ji yra pilnai nemokama, tiksliau pagal Redhat verslo modelį, yra dvi versijos: www.jboss.org, ir www.jboss.com (enterprise), iš kurių aišku korporatyvinė versija turi daugiau savybių, taip pat oficialų Redhato palaikymą. Redhat bendrai siūlo tokį aplikacijų (programų modelį, steką/sandarą):
1. Redhat enterprise linux OS (bazė su GFS, virtualizacija, klasteriais/kekėmis)
2. Open source duomenų bazės (MySQL, arba PostgreSQL)
3.1. Apache HTTP server (http/s, perl, php)
3.2.Jboss enterprise aplikacijų platforma (Jboss bean, Hibernate, App server, J2EE Java enterprise edition)
Naudodami šią schemą, gauname vieną atviro kodo infrastruktūrą su palaikymu iš vienos firmos.

Jboss palaiko SOA, t.y. pirmiau aprašomos paslaugas (define services, aplikacijų blokus), vėliau
aprašyti dedikuotus servisus jūsų aplikacijai,
aprašyti legacy aplikacijas (senas). Tai sudaro kontroliuojančių servisų sluoksnį, kuris yra nepriklausomas nuo išpildymo. Tai leidžia persijungti nuo vieno serviso prie kito, kuris galbūt yra geresnis tai aplikacijai.

Jboss programų vystymas daromas su Jboss developer studio, ir su MetaMatrix designeriu. Tada padarius dizainą, jas išvysčius, jos perkeliamos ant runtime platformos, kurią sudaro Jboss portalas, SOA platforma (jboss application server, jboss ESB, ir MetaMatrix enterprise server), ir tada sukama jau ant Jboss Operations network (JON), kuris leidžia pilnai valdyti jūsų parašytas aplikacijas (naujinti, stebėti kaip dirba, konfigūruoti be XML redagavimo, nutolusiu būdu paleisti/stabdyti/restartuoti, ir tt.).

Jboss developer studio skaitosi geresnis už Eclipse, turi daug papildomų pluginų. Ko gero žymiausias Jboss produktas yra Hibernate, jis gali būti naudojamas nepriklausomai nuo Jboss, gali būti naudojamas ir su Microsoft serveriais. Jboss privalumas yra toks, kad jie klasterį kuria automatiškai, jei tinkle yra 2 jboss serveriai, netgi turintys skirtingas konfigūracijas. Taigi, jūsų J2EE aplikacija automatiškai išnaidoją kelių serverių našumą, jei ją rašant naudojamas Jboss.

Lietuvoje Redhat jau naudoja telekominės įmonės, paštas, labai populiarus mokymo įstaigose, kadangi turi labai patrauklią kainodarą. Mažiems klientams patraukliau yra Fedora, o stambesnėms firmoms Redhat, kuris turi palaikymą, helpdeską, incidentų eskalaciją ir tt., būtina tokiems stambiems klientams kaip Rusijos paštas, su 450000 klientinių darbo vietų.

REDHAT kursai, mokymai, sertifikatai
Redhat yra vienas iš daugiausiai mokymų atliekančių gamintojų, ir suteikia daug sertifikatų. Iš viso yra apmokyta apie 250K studentų. Kaina vienos savatės mokymų apie 2500eur savaieti, vienam žmogui (be viešbučio, ir be maisto, be lėktuvo bilietų). Tam kad būtų mokymai Vilniuje, reikia surinkti mažiausiai 5 žmonių grupę. Populiariausias Redhat kursas rytų europoje yra RH300 (3 dienos). Pagal Redhat duomenis, vidutiniškai 60% studentų neišlaiko praklausę kursą vakarų europoje, o rytų europoje 60% išlaiko (tai rodo kad mes vis dėl to protingesni už vakariečius). Aukščiausias lygis yra RHCA (redhat cettified architect), Europoje jį turi tik 25 žmonės. Daug kursų vyksta Brno, Prahoje, Budapešte. Jboss populiariausias kursas yra JB336 Jboss administravimas, jis trunka 3 dienas. Plačiau www.redhat.com/training.

Jei domina platesnė informacija arba projektas, Redhat Linux OS diegimas jūsų organizacijoje, rašykite sales@matrix.lt.

Copyright MATRIX, UAB 2008