MATRIX UAB - kietųjų diskų ir duomenų gedimų tipai

Kietojo disko (hdd) gedimų tipai ir paaiškinimai

- Duomenų atstatymas - paslaugos ;
- Duomenų atkūrimo paslaugų kaina (LT) ;
- Duomenų saugojimo serveriai, talpyklos ;

Gręsiant personalinio kompiuterio kietojo disko gedimui arba jau jam sugedus yra blogiausia rūšis iš kompiuterinių sutrikimų patirties, ypač jeigu nepadaryta atsarginė jūsų duomenų kopija. Tokiomis aplinkybėmis, jūs tikriausiai ieškosite komercinių sprendimų. Tai puiku, bet jei turite laisvo laiko, norite sutaupyti pinigų, neatsisakote eksperimentuoti, yra gerų nemokamų programų. Suprantama, jos ne kiekvienam. Tinkama pradėti naudoti nemokama programa yra „Ultimate Boot CD for Windows“ (Pirminis pakrovimo diskas Windows’ams). Aš patarčiau eiti tiesiai į įrankių sąrašą ir išsirinkti tai, kas labiausiai tinkama jūsų situacijai. Daug, o tiksliau dauguma įrankių yra pažymėti mano puslapiuose, bet antras, glaustesnis saitas yra geras.

Žemiau paaiškinta kaip kietasis diskas veikia ir kaip sugenda. Iš Wikipedia rašinio apie kietuosius diskus:

„Kietasis diskas naudoja standžias besisukančias plokšteles. Jis atkuria ir gauna skaitmeninius duomenis iš plokštuminio magnetinio paviršiaus. Informacija į diską įrašoma siunčiant elektromagnetinį bangų srautą per anteną arba įrašymo galvutę, labai panašią į magnetinę medžiagą, kuri besisukdama keičia poliarizaciją į bangą. Informacija gali būti perskaitoma ir atgaliniu būdu, kai elektromagnetiniai laukai lemia elektrinius kitimus ritėje, arba skaitymo galvutėje. Tipiškas disko dizainas susideda iš centrinės ašies arba veleno, kuris suka plokšteles pastoviu greičiu. Judant į priekį, tarp plokštelių ant paprasto inkaro yra skaitymo-rašymo galvutės, su viena galvute kiekvienai plokštelės pusei. Inkaras judina galvutes į kitą pusę nei sukasi plokštelės, leisdamas kiekvienai galvutei prieiti prie plokštelės visumos.

Susijusios elektronikos valdo skaitymo-rašymo inkaro judėjimą ir disko sukimąsi, atlieka skaitymą ir rašymą pareikalavus iš disko valdiklio. Šiuolaikinės kietojo disko elektronikos efektyviai skaito ir rašo į diską, grafiškai perbraižo disko sektorius, kurie sugedo.

Be to, dauguma kietųjų diskų ir motininių plokščių gamintojų dabar palaiko S.M.A.R.T. technologiją, dėl kurios gręsiantys gedimai dažnai gali būti numatomi, taip įspėdama vartotoją laiku, kad būtų galima išvengti duomenų išnykimo.

Aptvara saugo disko vidų nuo dulkių, kondensacijos ir kitų užteršimų. Kietojo disko skaitymo-rašymo galvutės skraidžioja ant oro atramos (oro pagalvėlių), tik manometrai virš disko paviršiaus. Disko paviršius ir jo vidinė terpė turi būti laikoma nepriekaištingai švari nuo pirštų atspaudų, plaukų, dulkių, netgi dūmų dalelės turi didelę svarbą jeigu lygintume su mikroskopiniais dydžiais.

Kai kurie žmonės mano, kad diskas yra vakuume- tai neteisinga, nes sistema priklauso nuo oro slėgio disko viduje, kad išlaikytų galvutes tinkamame skridimo aukštyje kai diskas sukasi. Kita dažnai pasitaikanti samprata, kad kietasis diskas yra visiškai sandarus. Kietajam diskui reikalingas oro diapazonas, kad deramai veiktų. Jei oro slėgis per mažas, oras neišskirs reikiamos jėgos skraidančiai galvutei palaikyti, galvutė nebus reikiamame aukštyje ir atsiras rizika kad galvutė suduš ir bus prarasti duomenys. (Aukšto lygio darbams ypatingai reikalingi pagaminti izoliaciniai ir hermetiški diskai. Prisiminkite, kad tai netinka hermetiškoms aptvaroms, tokioms kaip lėktuvo kabina.) Kai kuriuose moderniuose diskuose būna įdiegta skridimo aukščio sensoriai, kad pajustų, jei slėgis per mažas, taip pat temperatūros sensoriai, kad perspėtų sistemą apie perkaitimo problemas.

Disko vidus su išimtomis plokštelėmis. Kairėje yra skaitymo-rašymo rankutė. Viduryje galime matyti plokštelės varikliuko elektromagnetus.

Kietieji diskai nėra hermetiški. Jie turi pralaidų filtrą (alsuoklinį filtrą) tarp pagrindinės uždangos ir disko vidaus, kuris išlygina slėgį išorėje ir kietojo disko viduje, palikdamas dulkes ir purvą išorėje. Filtras taip pat leidžia oro drėgmei įeiti į diską. Labai didelis drėgnumas ištisus metus pagreitins galvutės susidėvėjimą (polinkio padidinimas galvutėms lemia fizinį gedimą diskui ir veleno varikliukui). Galite pamatyti kvėpavimo skylutes visuose diskuose- jos dažniausiai turi perspėjamąjį lipduką, informuojantį naudotoją neatidengti skylučių. Oras pastoviai eina į operacinį diską, judinamas besisukančių plokštelių trinties. Šis oras pereina per vidinį filtrą, kad pašalintų teršalų likučius likusius nuo gamybos, visas daleles, kurios kažkaip įėjo į diską ir visas daleles sukeltas galvutės dužimo. Dėl didelio galvučių ir plokštelių artumo, bet koks skaitymo-rašymo galvučių užterštumas gali privesti prie galvutės sudužimo (sugedimo)- disko gedimas, kurio galvutė gremžiasi skersai į plokštelės paviršių, dažnai nušlifuoja ploną magnetinę juostelę. GMR galvutėms, nedidelis galvutės sudužimas nuo užterštumo (kuris nepanaikina magnetinio disko paviršiaus) vis tiek lems laikiną perkaitimą, dėl trinties su disko paviršiumi, diskas bus neperskaitomas tol, kol temperatūra stabilizuosis. Galvutės sudužimas gali kilti dėl elektronikos gedimų, staigaus elektros gedimo, fizinio šoko, nusidėvėjimo ir įplyšimo, prastai pagaminto disko. Paprastai, kai energija išjungiama, kietasis diskas perkelia savo galvutes į saugią vietą, kur nelaikomi jokie duomenys (nusileidimo arba parkavimo zoną). Vis dėlto, ypač senuose modeliuose, staigus energijos pertrūkis arba energijos padavimo gedimas gali lemti disko išsijungimą su galvutėmis duomenų zonoje, kas padidina duomenų praradimo riziką. Diskai niekada nebuvo sukurti taip, kad netikėtu energijos dingimo metu su inercija besisukančios plokštelės galvutes pastatytų saugiai. Neseniai, IBM pirmieji pradėjo gaminti diskus su „galvutes nuleidžiančia“ technologija, kur galvutės nukeliamos nuo plokštelių ant „rampų“, vietoj to, kad nusileistų ant plokštelių. Kiti gamintojai pradėjo naudoti šią technologiją taip pat.

Spyruoklės įtempimas nuo galvutės įrengimo pastoviai stumia galvutes link disko. Nors diskas ir sukasi, galvutės palaikomos oro atramos, ir nepatiria jokio fizinio kontaktinio nusidėvėjimo. Čiuožikliai (galvutės dalis esanti arčiausiai disko) sukurti užtikrinti saugų nusileidimų ir pakilimų skaičių nuo disko paviršiaus, nors šių mikroskopinių komponentų nusidėvėjimas galiausiai padaro žalą. Dauguma gamintojų kuria čiuožiklius, kad išlaikytų 50.000 kontaktinių ciklų, kol sugedimo šansas paleidimo metu pasiekia virš 50%. Vis dėlto, irimo tempas nėra linijinis- kai diskas naujesnis ir turėjo mažai paleidimo/sustabdymo ciklų, jis turi didesnius šansus išlaikyti kitą paleidimą, nei senesnis, didesnį naudingumą (pažodžiui, kai galvutė velkasi išilgai disko paviršiaus, kol oro atrama nusistovi). Maxtor DiamondMax serijos diskams, pavyzdžiui, diskas tipiškai turi 0.02% šansų sugesti po 4.500 ciklų, 0.05% šansų po 7.500 ciklų, šansai geometriškai kyla iki 50% po 50.000 ciklų, ir vis auga toliau.

Naudojant standžias plokšteles ir sandarinant sekciją, sudaro sąlygas daug tvirtesnei tolerancijai nei diskelyje. Dėl šios priežasties kietieji diskai gali saugoti daug daugiau duomenų nei diskelis, pasiekti ir perduoti duomenis greičiau. 2004 metais, tipinis darbinis kietasis diskas gali saugoti nuo 80 GB iki 400 GB duomenų, suktis nuo 5.400 iki 10.000 rpm, ir turėti vidutinišką 30 MB/s perdavimo greitį. Greičiausi darbiniai kietieji diskai sukasi 15.000 rpm greičiu. Nešiojamųjų kompiuterių kietieji diskai, kurie fiziškai mažesni nei jų kolegų stalinių kompiuterių diskai, yra lėtesni ir turi mažiau talpos. Dauguma sukasi tiktai 4.200 rpm arba 5.400 rpm, nors naujausių modelių sukasi 7200 rpm greičiu.

Jei sugedo jūsų kietas diskas, dingo duomenys, reikalingas duomenų atkūrimas rašykite service@matrix.lt arba skambinkite +370-698-39001, +370-674-88995.

www.duomenys.lt
- duomenys, duomenu atstatymas, duomenu atkurimas, duomenu atstatymo paslaugos, diskiniu kaupikliu remontas, kietu disku remontas, pst failu atstatymas atkurimas -