Kompiuterio kietas diskas (hdd)  - kaip elgtis su hdd (kietu disku) kad netektų gailėtis dėl duomenų praradimo

- Duomenų atkūrimo paslaugos ;
- Duomenų saugojimo serveriai ;

Kompiuterio kietasis diskas (Hard Disk Drive; HDD), iš išorės kai kam gal primentantis tiesiog plytą - preciziško tikslumo, jautrus elektromechaninis įrenginys, reikalaujantis tinkamos priežiūros. Būtent kietajame diske būna saugomos programos ir dokumentai, kartais kelių metų darbo rezultatai, kurie per sekundės dalis gali pradingti visiems laikams. Štai kodėl kiekvienas kompiuterio vartotojas turėtų nors šiek tiek žinoti apie disko sandarą, veikimą, jo priežiūrą bei galimus pavojus. 

Disko mechanika
Kaip jau minėta aukščiau, kietasis diskas yra pats sudėtingiausias, tiksliausias ir dėl to jautriausias kompiuterio elementas. Informacija diskuose šiais laikais įrašoma į kelis tūkstančius takelių, o tai atitinka keliasdešimt, o kai kuriuose diskuose - virš šimto magnetinių takelių viename disko skersmens milimetre! Magnetinė galvutė suranda ir perskaito informaciją iš bet kurio šių takelių per kelias ar keliolika milisekundžių,- išties sunkiai įsivaizduojamas tikslumas.
Pats diskas sukasi kelių tūkstančių apsukų per minutę greičiu (sparčiausi bolidai viršija 10 tūkst. aps./min. greitį) ir, veikdamas kaip vilkelis ar giroskopas, stengiasi išlaikyti sukimosi ašies kryptį. Bet koks besisukančio disko (taigi, ir įjungto kompiuterio) sujudinimas, ypač vartymas į šonus, smarkiai apkrauna ašies guolius ir sutrumpina disko tarnavimo laiką. Pavojinga yra ir vibracija, kadangi darbo metu magnetinės galvutės "skrieja" kelių mikrometrų atstumu nuo besisukančio disko paviršiaus ir jį supurčius gali magnetinį paviršių paliesti bei pažeisti. Dėl šios priežasties niekuomet nejudinkite veikiančio kompiuterio sisteminio bloko, o "Mini Tower" ar "Tower" tipo korpusus statydami ant žemės, stenkitės nespardyti jų (netyčia ar ir tyčia) kojomis. 

Nors kietųjų diskų gamintojai stengiasi užtikrinti nepriekaištingą savo gaminio darbą bet kokioje padėtyje, ne visi diskai yra pritaikyti dirbti "aukštyn kojom" (dangčiu žemyn, elektronika aukštyn) arba signaline (IDE, SCSI, SATA) jungtimi aukštyn ar žemyn. Normali darbinė kietojo disko padėtis - elektronika apačioje (kai kurių, pav., 5,25 colio skersmens "Seagate" modelių elektroninė plokštė sumontuota viršuje) arba ant šono. Net jeigu Jūs ketinate prijungti diską prie kompiuterio kelioms minutėms, geriau nerizikuokite ir, užuot padėję jį žemyn dangčiu, padėkite ant nelaidaus elektrai paviršiaus (stalo, knygos) žemyn elektronika.
Nuo kratymo, smūgių, vibracijos reikia saugoti ir išjungtą kompiuterį ar neprijungtą diską. Paruošdami jį gabenimui (pav., siuntimui paštu), apsaugokite porolonu, putų polistirolu ar bent jau vilnoniu megztiniu ;-), o priduodami kompiuterį į lėktuvo ar traukinio bagažą, diską geriau išsukite ir vežkitės kišenėje.

Programinė rizika
Dar dažniau informacija prapuola ar "pagenda" ne dėl mechaninio HDD gedimo, o dėl to, kad ją ištrina ar pagadina koks nors virusas, netinkamai panaudotos sisteminės programinės priemonės (Nortono disk-doktorai & Co.), netyčia paleista "FORMAT C:" komanda ar kitokios programiniai veiksniai.
Kartas nuo karto pasitikrinkite diską naujausia antivirusine programa, nepiktnaudžiaukite visokiais "DRVSPACE". "DBLSPACE" ir panašiais disko suspaudikliais, ir pavojus kiek sumažės. Ypač pavojinga yra naudoti pasenusias informacijos atstatymo programas kaip antai "Norton Disk Doctor" ar "PCTools" naujose terpėse, ypač kai "Windows 95 OSR2" ar "Windows 98" suformatuoja diską FAT32 formatu.
"Sumaišyti protą" kompiuteriui gali ir netikėtai išsijungusi ar trumpam šoktelėjusi maitinimo įtampa. Nuo to apsaugantis nepertraukiamo maitinimo šaltinis (UPS) dabar kainuoja mažiau nei 150 Lt. Ar Jūsų kompiuteris bei jame esanti informacija nėra verta tokių pinigų?..

Ruoškitės Juodai dienai
"Vai vai... Būčiau žinojęs - būčiau į disketę įsirašęs...",- dejuoja tūlas pilietis, kai jo kompelio diskas vieną dieną pasako "atia".
Ruoštis tokiai nelaimei reikia nuolat. Įrašinėkite svarbiausių duomenų kopijas į disketes. Jei kompiuteriai sujungti į tinklą, vieno kompiuterio informaciją galima kartas nuo karto išsaugoti kitame kompiuteryje ir atvirkščiai. Kelios minutės, skiriamos tam nors jau kartą per savaitę (geriau - dažniau) padės išvengti negrįžtamo duomenų praradimo. Galite gana nebrangiai - už kelis šimtus litų - įsigyti ir juostinį informacijos kaupiklį (strimerį) ar 100 MB talpinančių "Iomega ZIP" diskų įrenginį.
Atminkite, kad magnetinės duomenų laikmenos turi savybę senti, ir po kelerių metų informacijos iš disketės perskaityti nebepavyks. Jei diskeliuose ar kasetėse laikote ne tik kasdieninius savo darbus, bet ir instaliacines programų versijas ar kitokius ilgam saugojimui skirtus duomenis, bent jau kartą per pusmetį perrašykite juos iš naujo arba įrašykite viską į kompaktinį diską (CD-R). Pastarasis irgi nėra amžinas, bet bent jau nuo magneto neišsintrins ir pelėsis jam nebaisus.

O ką daryti, jeigu...
Nelaimė dažniausiai ateina netikėtai. Kietasis diskas kaip ir kiekvienas žmogaus kurinys nėra amžinas. Ne veltui kažkas pasakė, jog kietieji diskai yra dviejų rūšių: tie, kurie jau sugedo ir tie, kurie dar suges. Net ir kokybiškiausias diskas gali bet kada "mirti" staiga ar pradėti gesti palaipsniui. Po 3-5 darbo metu gedimo tikimybė gerokai padidėja.

Ka daryti, jeigu "tai" vistik atsitiko?
Dvi svarbios taisyklės - nepulti į paniką ir nemanyti esant kompiuterijos žinovu, jeigu tokiu nesate iš tiesų. Duomenų atstatymu užsiimančioms firmoms daugiausia rupesčių sukelia būtent neapgalvoti vartotojų veiksmai ir savarankiški bandymai atgauti prarastus duomenis. "Norton Disk Doctor" nėra bloga programa, bet ji netinka duomenų atstatymui sudėtingesniais atvejais ir ypač diskui sugedus, kadangi rašo į tą pačią laikmeną vietoj to, kad dirbtų su duomenų kopijomis.

Jeigu diske esanti informacija yra iš tiesu labai vertinga, gedimo atveju geriau nedarykite ničnieko patys, o kreipkitės į tikrus to reikalo specialistus. Tik žinokite, jog duomenų atstatymas/atkūrimas - tai sudetinga ir brangi procedūra, kainuojanti nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančiu litų, tad kartais yra naudingiau padaryti visa iš naujo, negu bandyti atgauti sena. Bet jeigu kitos išeities nėra, galite kreiptis į Matrix UAB specialistus.  

Detalių kainos yra http://www.deze.lt . Papildoma informacija apie duomenis - http://www.duomenys.lt . 

Jei turite klausimų dėl palaikymo, domina konsultacijos, rašykite mailu: support@matrix.lt. 
Jei norite sužinoti serviso darbų kainas, domina servisinė aptarnavimo sutartis, rašykite service@matrix.lt .